- žlembti
- žlem̃bti, -ia, -ė J.Jabl(Grš), Š, Rtr, BŽ497, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; BzBkXXIV260 1. intr. GGA1885,942, Jn(Kv), KlbIV144(Trk), Kal, Plt, Rt, Kin, NmŽ, Užv, Krtv, Krkl, Šlv, Šl, Žg, Lnkv, Grž, Pbr, Č, Nj, Ar, Mrj balsu verkti, žliumbti: Ana bežlembanti, t. y. rėkia J. Ko čia žlembì kaip mažas vaikas! KlvrŽ. Tik nepradėk jau žlem̃bti Brs. Liaukias žlem̃bti, įmesu į kamarą pri žiurkių Krš. Didelis vaikinas jau buvo, o patropijo žlem̃bti End. Paleido visą kakarinę bežlem̃bdamas Pln. I žlem̃bsi paskiau, ka negausi žanyties (juok.) Sd. Nežlem̃bk kaip jautis Kltn. Žlem̃ba kaip tėvą palaidojęs Varn. Tos mergos rėkia, žlembia Žem. Jis ko tik nepradėjo balsu žlembti J.Sav. Kai dėl tokių niekų žlembsi, tai ką darysi, kai į karcerį pasodins? Mš. Ko tu čia netekusi esi, kad žlembi? Kos95. Ei verkė, žlem̃bė jauna mergelė prie bernužio šalelės JD475. Tai verkė tėvelis, tai žlem̃bė močiutė JD1128. ║ tr. apraudoti: Motina apjako bežlembdama sūnelio LzP. 2. tr. Jn(Kv), Š, E(Upt), Grž godžiai ėsti, šlemšti: Karvė šieną žlem̃bia Kv. 3. tr. menk. godžiai valgyti: Kam tu žlembi žalius obuolius, dar kunigė užpuls Vs. ^ Žlembia kaip kiaulė Kp. \ žlembti; apsižlembti; atžlembti; įsižlembti; išžlembti; nužlembti; pažlembti; peržlembti; pražlembti; prižlembti; sužlembti; užžlembti
Dictionary of the Lithuanian Language.